Buriuotojas Jokūbo kelyje
2013 m. Rugsėjo 30 d. Buriuotojas Jokubo kelyje
Eina jau ketvirta savaitė kai pėdinu per Ispaniją į Santjago de Compostela miestą. Nueita jau apie 550km, liko iki Santjago dar apie 250km. po to dar norisi aplankyti Finisterijos pusiasalį ir pasaulio krastą (taip prieš 700 metų įsivaizdavo to laikmečio zmonės) Muxia iškyšulį, Galicijos pietvakarinėje dalyje.
O pradžia kelionės buvo tokia: praeitų metų vėlyvą rudenį su žmona keliavome auto po Baskijos, Cantabrijos, Asturijos ir Galicijos Atlanto pakrante, lankydami mažus miestelius ir nuostabius žvejų uostukus. Šioje kelionėje vis sutikdavau daug žmogėnų su didžiulėm kuprinėm ant pečių. Viena karta neapsikenčiau, sustojau ir kviečiu žmogėną lipti į auto, pavešiu sakau, kokių velnių čia taip vargti. O ne ne sako žmogėnas, aš čia esu piligrimas, kulniuoju į šv. Santjago miestą, jokių auto, jokių traukinių....Pakraipiau galva, na jeigu norisi žmogui vargti, tai tegu...Vis tik grįžęs namo įlindau į visagalį Google ir pasitikrinau, kas gi iš tikro tas Jokubo kelias ir šiuolaikiniai piligrimai, kartais atrodantys i man mielus senus laikus primenančius hipius. Pasirodo iš tikro, pasaulyje labai populiarus šis Jokubo kelias, per metus juo praeina apie 50 000 piligrimų. Na o jau ziemą vis pamastydavau: artėja mano 60 metis, kažkaip norisi jau didesnių kelionių , norisi pasitikrinti save, ar dar liko parako, o vis dar prisimenu senus hipių laikus kuomet kartu su Šaru L. bastėmės apie 2 mėn. po Vid. Aziją, tuomet taip įspūdinga buvo....
taigi, tylomis šių metų rugsėjo pradžios rytą *atsišvartavau* iš Kintų ir jau 6 os rugsėjo rytą startavau su didžiule 10kg kuprine ant pečių iš Sait-Jean-Pied-de-Port (Pranc.) į šv.Santjago (Isp.) miestą (800 km).
Pirmas kelionės etapas per Pirėnu kalnagubrį (1450 m virš j.l.) buvo tiek įspudingas, kad nejaučiau jokio nuovargio: kalnai, rūkas, ėjimas debesyse, avių, jaučių varpelių skambėjimas, sutinkamų piligrimų pasisveikinimai ir palinkėjimai < Buen Camino> vis dar skamba ausyse. Ir tik kitą rytą atsikėlęs supratau ką reiskia mano kūnui tie pirmieji 35km nueiti per Pirėnus...O lia lia atrodo kad visus raumenis kas plaktuku būtų daužes visą naktį. Bet... atsikeli ir reikia eiti toliau.
Na ir pats didžiausias šios kelionės malonumas - tai sutikti pakeleiviai , tarytum sutiktos jachtos su įvairių šalių vėliavom kažkurios pasaulio šalies inkaruotėje. Ir iš kur tik čia šiame Jokubo kelyje nėra piligrimų- nuo Japonijos iki Aliaskos.
Keletą pirmų dienų pėdinau kartu su danu psihologu ir norvegu, ka tik išejusiu i pensiją Norvegijos coast guard pareigūnu. Buvo apie ką pakalbėti: apie kontrabandą, apie vis dar dabar aktyviai vagiamus iš Norvegijos fjordų galngus pakabinamus valčių variklius, apie jų šalyje verdamą savo reikmėms samagona ir t.t. Po to dar keletą dienų keliavau su vienu Londono turčiumi, kuris negali miegoti Alberguose (tokie bendrabučių tipo pigūs nakvynės namai, kuriais nusėtas visas Jokubo kelias ir kuriuose kaip tik pajaučiama kelionės dvasia), eina miegoti į iš anksto užsakytus viešbučius, po to keliavau su japonais, p.korejiecias, australais ir dar velnias žino su kokių šalių keliautojais.
Na o pàts kelio malonumas - tai poilsis Alberguose, čia nakvynė kainuoja apie 5eur.. Vakarai su gero ir pigaus (apie 2eur) raudono La Riojos regiono vynu 2010 - 2012 m, čia jau kalboms o kartais ir dainoms akompanuojant gitarai galo nebuna ir tik 10val. vakaro išjungiama šviesa sustabdo bendravimą. O jau tautų makalynė cia neisivaizduojama.... Taigi esu šiame kelyje įvardintas kaip Lituano Andres, smagus vaikinas buriuotojas iš LT , mėgstantis vakarais išgerti gerą taurę vyno ir porinti istorijas iš savo kelionių po svieta.
Taigi mano kelionė Jokubo keliu tęsiasi, dalį nuotaikos pajausite žvelgdami į pridedamas nuotraukas ir.....Buen Camino (sėkmės kelyje) visiems
Su geriausiais linkėjimais visiems
Andrius Varnas
Foto(nerūšiuotos ir be komentarų):
