Dingusi Windenburgo pilis (© Denisas Nikitenka)
2012 m. Rugsėjo 30 d.Avantiūriška ekspedicija kryžiuočių Atlantidai rasti... :-) 1360 m. Ordino maršalas Henning‘as Schindekop‘as Ventės rago smaigalyje pastatė mūrinę pilį, kuriuos pagrindinė paskirtis buvo kontroliuoti laivybą Kuršių mariomis ir Nemuno delta. Pilis savo gynybinę funkciją prarado po 1422 m. Melno taikos sutarties tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos ordino, kuria Ordinas atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją, o Ordinui liko Klaipėdos kraštas. Bėgant metams naikino pilį Kuršių marių bangos, galingos audros, pilies bokštai buvo smarkiai plaunami ir ardomi, griuvo į vandenį, kol iš tvirtovės plytų, jas išrinkus, viduramžiais buvo pastatyta Ventės bažnyčia. Pati pilis, tiksliau, jos griuvenos mariose ilgai dar buvo vadinami žvejų siaubu. Viskas, kas liko iš pilies mūsų laikais – plytos iš Ventės bažnyčios, kurią audros nuplovė 1700 m., ir po penkmečio jos buvo panaudotos Kintų bažnyčiai statyti. Tačiau pačios kažkur į marias nuplautos kryžiuočių pilies pėdsakų niekas taip ir nėra radęs... Jų ieškojo ir archeologai, ir kraštotyrininkai. Ir nieko. Tačiau, kiek man žinoma, jie nardė ir sonaru žvalgė vietą, vadinama Akmenine arba Akmenų sekluma, Eže, esančia į pietvakarius apie 7 km nuo dabartinio Ventės rago iškyšulio. O mūsų mėgėjiškai ekspedicijai pasirinkome kitą tašką (nežinau, ar jis apskritai žinomas archeologams) ir rėmėmės Šilutės kraštotyrininko Viliaus Kalvaičio (1848-1914 m.) užrašais. Jie įdomūs tuom, kad šilutiškis labai tiksliai apibūdina vietą, kur, jo teigimu, po vandeniu yra likę Windenburgo griuvėsiai. Faktas, kad V.Kalvaitis informaciją rinko iš vietinių žvejų, tad jos patikimumas yra 50/50. Štai, ką jis rašė: „Ventės rags, Šilokarčemos pav., su savo apie 15 pėdų plačuoju galu ir ant 12 pėdų pakuprytąja nugara kokią 600 žingsnų marėsn įstrigęs rogso. Nuo jo galo kokią 1000 žingsnų pietvakarun į mares 9 pėdas po vandenu yra apie 6 murgus dide teip vadinama Kūlė, arba Akmenė. Giedroj dienoj ant to plecaus ne vien išmėtytų akmenų, bet ir didžų trobų pamatas nuo milžiniškų akmenų, ant kurų dar plytų eilės, o ir plačos grįstos ūlyčos matomos. Vakarų pusėj to plecaus 3 pėdų gili, 12 pėdų plati upė yra. Ta akmenuotoji vieta paženklin tą vietą, ant kuros kryžokai Ventės pilį (Vindenburg) ir bažnyčią pabudavojo.“ Yra ir 1670 m. žemėlapis, kuriame aiškiai pažymėta rago smaigalyje buvusi pilis, nupieštas lyg ir jos bokštas ir vokiškai parašyta, jog čia buvo senoji pilis. Taigis, į seną mano svajonę pamėginti rasti Windenburgo pilies likučių atsišaukus profesionaliems narams ir šiaip šauniems vyrams Dalas Dedalas ir kompanijai ekspedicija įvyko :-) Jachta „Albatross“ iš Mingės kaimo plaukėme būtent į tą menamą vietą, kurią nurodė V.Kalvaitis. Po intensyvių paieškų, kurias itin sunkino nulinis matomumas vandenyje ir smėlio sąnašos, ištraukėme įdomesnių akmenų. Tai, ką po vandeniu užčiuopė narai, ko negalėjo nufotografuoti dėl visiškos tamsos ir neperregimo vandens, perdavė man. Ir jie pasakojo stačiais radę kampais išsidėsčiusių akmenų krūvas, didelių, vienam vyrui rankomis neiškeliamų ir tašytų, plokščių paviršiumi akmenų. Tarp didesnių akmenų, suformavusių kampą, radę įspraustų mažesniųjų (kas būdinga pamatams), vieną kurių ištraukė. Nei kryžiuočių šarvų, nei kalavijų, nei šalmų, nei žirgų žąslų ar kitokių pilies gyvenimo pėdsakų, žinoma, neaptikome :-) Tačiau sonaru fiksuotas marių dugnas, labai įdomūs jame gulintys daiktai ir narų pasakojimai V.Kalvaičio aprašytoje vietoje teikia vilčių. Galų gale galbūt išžvalgėme naują teritoriją, o visa medžiaga bus perduota archeologams ir istorikams (kai kurie jų svarsto, kad pilies reikia ieškoti sausumoje, kas kiek prasilenkia su amžininkų pasakojimais). Nieko neradimas irgi yra atradimas, tai – papildoma informacija, o galbūt sonaro užfiksuoti vaizdai povandeninės archeologijos specialistams parodys daugiau, nei mūsų akys mato? Visgi reikia įvertinti ir nuolat kintančią Nemuno deltos geografinę struktūrą, nes, pavyzdžiui, prieš 600 metų Krokų lankos ežero nebuvo, ten tyvuliavo plati įlanka, pats Ventės ragas buvo ir platesnis, ir ilgesnis. Plius srovės ir ledonešiai, ledonešiai, ledonešiai... Kaip ten bebūtų mįslingasis Windenburgas, tikrai Ventės rage stovėjusi pilis taip ir lieka Kuršių marių Atlantida. Nerandama, nepasiekiama, prasmegusi amžiams...